2020-05-19

Rokų Laisvalaikio Salė nuotrauka.Papročiai iš skrynios: Kryžiaus dienos tradiciniame lietuvių kalendoriuje.
 
Jau ketvirtadienį Šeštinės, tačiau svarbios buvo ir trys dienos prieš Šeštines, vadintos Kryžiaus dienomis (kryžiavomis dienomis, maldavimais ir pan.). Kaip ir visame katalikiškame pasaulyje, Lietuvoje jos buvo skirtos maldoms. Lietuvos kaimuose tomis dienomis žmonės, giedodami litanijas, procesijomis eidavo melstis prie iš anksto gėlėmis ir žalumynais papuoštų ir apvainikuotų kaimo kryžių, į kapines. Tuo metu kaimo žmonės nedirbdavo ir kai kurių
darbų, kartais laikydavosi pasninko.
 
Ši maldavimų tradicija prieš Šeštines sovietiniu laikotarpiu buvo uždrausta ir išguita. Iki šių dienų labai nunykusi. Ji išliko tik kai kuriuose Dzūkijos regiono kaimuose, kai kur ją bandoma atgaivinti. Sovietiniais metais, kovojant su krikščionybės apraiškomis, buvo beveik sunaikinta ir pačių Šeštinių šventimo tradicija – juk pagrindinė šventės apeiga buvo ėjimas į bažnyčią. Nunyko ir specifinės lokalinės šventės tradicijos.
 
Nuotrauka „Kvietimas maldai Kryžiavos dieną”.
Autorius: Juozas Timukas, 1938 m., Petraičių k., Židikų sen., Mažeikių r. sav., Lietuva.