Papročiai iš skrynios: Sekminės.
Jau šį sekmadienį Sekminės! Sekminės – tai viena didžiausių krikščioniškų švenčių, kurios metu paminimas Šventosios Dvasios atsiuntimas. Lietuvių tradiciniame kalendoriuje Sekminės yra susijusios su žemdirbiui svarbiais ūkio darbais, pavasario įsigalėjimo ir gamtos suklestėjimo pažymėjimu. Per Sekmines ką tik sužaliavusiais berželiais, jų šakomis žmonės puošdavo namus. Piemenys iš berželių šakų, kitų žalumynų, gėlių pynė vainikus, jais puošė gyvulius. Parginę iš ganyklų išpuoštus gyvulius, gaudavo iš šeimininkų dovanų. Sekminių dieną samdyti piemenys paprastai ganydavo trumpiau, jiems leisdavo aplankyti savo tėvus, o karves tuomet ganydavo šeimininkų vaikai arba patys šeimininkai. Sekminės dažnai vadintos piemenų švente: tądien iš susirinktų produktų, daugiausia kiaušinių, jie surengdavo sau vaišes – kepdavo kiaušinienę.
Antrąją Sekminių dieną buvo įprasta apeiti savo laukus, „aplankyti“ rugius. Ypač Aukštaitijoje, buvo paplitęs parugės paprotys: žmonės vaišindavosi lauke, netoli pasėlių, gėrė sambarinį (sudėtinį) alų. Kai kuriose Lietuvos vietovėse kaip šventinis patiekalas Sekminėms buvo kepama kiaušinienė, kaip ir per Velykas ar Jurgines – marginami kiaušiniai. Neretai vaišes ir pasilinksminimus atskirai rengdavo skirtingo amžiaus ir socialinių sluoksnių žmonės. Per Sekmines buvo itin populiarūs jaunimo pasilinksminimai. Po vaišių jaunimas dainuodavo, šokdavo, kitaip linksmindavosi, kartais vaidindavo vestuves. Tarpukariu būtent per Sekmines suorganizuotos pirmosios metinės jaunimo gegužinės (šokių vakarai). Kai kuriose Lietuvos vietovėse užfiksuota ir apeiginio supimosi bei laistymosi vandeniu tradicija, turėjusi užtikrinti geresnį būsimą derlių, sveikatą. Tikėta, kad nuo Sekminių jau tikrai galima maudytis atviruose vandens telkiniuose. Trečiąją, kai kur ketvirtąją Sekminių dieną, vadinamą Ledų diena, kaip ir po Velykų, vengta triukšmingų darbų, kad ledai pasėlių neišmuštų, melstasi prašant apsaugoti nuo nepageidaujamų atmosferos reiškinių.
Sovietiniais metais Sekmines, kaip ir kitas krikščioniškas šventes, norėta išguiti. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Sekmines bandoma gaivinti, tačiau liaudiška Sekminių šventimo tradicija yra nutrūkusi. Tradiciškai populiarūs tebėra tik Sekminių atlaidai.
Lietuvių šventinis kalendorius, 2014, VDU, Kaunas. Parengė: Laima Anglickienė, Giedrė Barkauskaitė, Dalia Senvaitytė, Arūnas Vaicekauskas, Asta Venskienė.
