2021-02-05

No description available.Papročiai iš skrynios: Šv. Agotos diena – Šventosios duonos diena (Vasario 5-oji)

Šią dieną bažnyčioje šventinama juoda ruginė duonelė. O sudžiuvęs kriaukšlelis visus metus laikomas prie šventųjų paveikslų. Šv Agotos duona, manoma, sauganti namus nuo gaisro, o galvijus nuo raganų kerų. Išleisdamos sūnus į kariuomenę ar į tolimą kelionę, mama trupinėlį Šv. Agotos duonelės užsiūdavo marškinių kamputyje.

Tešlos užraugimui ir duonos kepimui senovėje buvo teikiama sakraline prasmė. Šis darbas šventas – įmituoja pasaulio sukūrimą. Kepalą kai kada paženklindavo kryžiaus ženklu – padalydavo į keturias pasaulio šalis. Todėl niekada nevalia duonos dėti padu į viršų.

Ypatinga pagarba buvo skiriama namų židiniui ir jo globėjai Gabijai. Senųjų tikėjimų aidai išlikę Žemaitijoje. Vakare pelenais užžarsčius žeruojančias žarijas, kalbama tiokia maldele: „Ugnele Gabijonėle, nekurstoma nedek, užklostyta miegok ir nevaikščiok po šiuos namelius“. O prieš ruošiant valgį į ugnį berdavo žiupsnelį druskos: „Šventa Gabija, būk pasotinta!“. Vėlesniais laikais dievaitės Gabijos mitinės funkcijas perėmė Šv. Agota. Nemažai jos statulelių yra senojo kaimo koplystulpiuose ar koplytėlėse. Taip susipynė krikščionybės ir senojo Baltų tikėjimo papročiai.