2020-05-21

Etnografinių regionų metai | Alkas.ltŠeštinės – pavasario sambariai. Papročiai iš skrynios.
 
Šeštinių laikas senovėje – baltiškoji pavasarinių sambarių šventė. Švenčiamos 40-ąją dieną, t. y. šeštąją savaitę po šv. Velykų (tarp balandžio 30 ir birželio 3 d.), ketvirtadienį.
 
Šiomis dienomis vaišėms kaimynai darydavo alų ir virdavo šešias kiaulės kojas su žirniais. O šiandien šeimininkės verda „Šeštinaičių“ (virtiniai). Kiekvienam šeimynykščiui duoda po šešis. Virtiniai skirtinguose regionuose vis kitokie: bulviniai, miltiniai su varške, paskaninti aguonomis ar mėtomis, su mėsa.
 
Per Šeštines būdavo apeinamas rugių laukas. Paukščiams ir piktoms dvasioms nubaidyti ant baslio pamaudavo raguočio kaukolę.
 
Trys dienos prieš Šeštines – „Kryžiavomis“. Jos skirtos taikos, sveikatos ir derliaus maldomis. Žmonės apeidavo kaimo pakelių kryžius, išpuošdavo gėlių vainikais, giedodavo.
Į Lietuvos kraštovaizdį vėl sugrįžta tradiciniai kryžiai, koplytėlės, stogastulpiai. Daugelyje vietų jie ženklina jau išnykusius kaimus.

Kaip minėjome šventė neapsieidavo be alaus. Į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą yra įtrauktas Jūžintų krašto keptinis alus. Susipažinkime (žiūrėti nuo 0:00 iki 0:53) https://www.youtube.com/watch?v=dyC5gUxEjm8