+370 686 63977 samylaikc@gmail.com

Linksmakalnio

1909 m. birželio 16 d. praturtėjęs Tiškevičių giminės ūkvedys Kazimieras Gustaitis nupirko šį dvarą bei aplinkines žemes ir pavadino jį lietuviškai – Linksmakalniu. Vėliau žemės buvo išdalytos savininko dukterims ir keliautojo bei žurnalisto Mato Šalčiaus žmonai. 1938 m. ūkio centrą įsigijo buvęs ministras pirmininkas Juozas Tūbelis.

Darbo laikas

Linksmakalnio laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė Gintarė Bagdonienė

Mob. tel. +370 69928451

 

Darbo grafikas
Pirmadienį 9.00-12.00 *** 12.30-17.30
Antradienį 10.00-12.00 *** 12.30-18.30
Trečiadienį 9.00-13.00 *** 13.30-17.30
Ketvirtadienį 10.00-13.00 *** 13.30-18.30
Penktadienį 9.00-12.00 *** 12.30-17.30

 

*** pietų pertrauka
P.S. Vykstant renginiams ir kitoms kultūrinėms priemonėms, darbo grafikas gali keistis.

Istorija, paveldas

LINKSMAKALNIO DVARAS

Nuo XIX a. iki Pirmojo pasaulinio karo ant Šventupės kranto, santakoje su Jiesios upeliu, stovėjo dvaras, vokiečio savininko pavadintas Liustbergiu (vok. Lustberg – „linksmybių kalnas“).
1909 m. birželio 16 d. praturtėjęs Tiškevičių giminės ūkvedys Kazimieras Gustaitis nupirko šį dvarą bei aplinkines žemes ir pavadino jį lietuviškai – Linksmakalniu. Vėliau žemės buvo išdalytos savininko dukterims ir keliautojo bei žurnalisto Mato Šalčiaus žmonai. 1938 m. ūkio centrą įsigijo buvęs ministras pirmininkas Juozas Tūbelis.

1944 m. vasarą Linksmakalnyje įsikūrę rusų kariškiai buvusiame dvare įrengė KGB radiotechnikos užsienio žvalgybos ir diplomatinio ryšio su Vakarų Europa dalinį – radijo žvalgybos centrą.
Iš vietovės buvo iškeldinti visi gyventojai, teritorija apjuosta spygliuota viela, atvaryti vokiečių belaisviai. 1944–1950 m. jie pastatė dabartinį seniūnijos raštinės pastatą, kareivines, Žaliosios gatvės namus, karininkų klubo pastatą, kurio dizainas (langai su arkomis) paimtas iš vienintelio po karo išlikusio dvaro raudonų plytų pastato – K. Gustaičio veislinių arklių arklidžių.

 

 

 

 

 

 

 

Kolektyvai