Rokų

Rokų laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė

Justė Vasilionytė-Stašaitienė

Mob. tel. +370 699 75838

 

Darbo grafikas
Pirmadienį	9.00-13.00 *** 13.30-17.30
Antradienį	P
Trečiadienį	11.00-15.00 *** 15.30-19.30
Ketvirtadienį	9.00-13.00 *** 13.30-17.30
Penktadienį	9.00-13.00 *** 13.30-17.30

*** pietų pertrauka

P.S. Vykstant renginiams ir kitoms kultūrinėms priemonėms, darbo grafikas gali keistis.

Laisvalaikio salės aplinka:

Jiesios kraštovaizdžio draustinis

Jiesios kraštovaizdžio draustinis – saugoma teritorija Kauno rajone ir Kauno miesto pietinėje dalyje. Apima Jiesios upės žemupio slėnį. Plotas 410 ha (iš jų 176 ha priklauso Kauno miestui). Įkurtas 1960 m.

Draustinyje saugomos vaizdžios Jiesios pakrančių atodangos, atveriančios kreidos ir kvartero periodo uolienas, taip pat eroziniai šlaitai ir krantai. Viena iš jų – Rokų atodanga yra gamtos paveldo objektas. Į draustinio teritoriją patenka ir Napoleono kalnas, stūksantis šalia Jiesios ir Nemuno santakos. Šioje vietoje upę kerta rekonstruotas Jiesios tiltas.

 

Draustinio teritorijoje auga reti, saugomi augalai, pavyzdžiui, gebenė lipikė, tuščiaviduris rūtenis, tarpinis rūtenis, klumpaitė, lieknoji plukė, mažoji vištapienė, plačialapė gegūnė, didysis asiūklis, žirnialapis vikis, didžioji dantenė, didysis putelis, gležnalapė nertis, gegužraibė, kompasinė salota, raudonžiedis žalčialunkis, paprastasis sausažiedis, paprastasis burbulis, mėlynasis palemonas ir kt. Slėnyje gyvena reta vabzdžių rūšis – kalninė apsiuva, yra elniaragių, puošniažygių, juodųjų apolonų, kalninių cikadų, gyvena apie 50 paukščių rūšių, yra šikšnosparnių, žalčių, kiaunių, lazdyninių miegapelių, stirnų, šernų.

 

Senoji Rokų plytinė

1468 m. Vilniuje ir Kaune kūrėsi Bernardinų ordinas. Santakoje, šalia Kauno pilies, buvo statomi mūriniai Bernardinų konvento šv. Jurgio bažnyčios ir vienuolyno pastatai. Istorikai atskleidė, kad Rokų apylinkėse jau tada veikė plytinė, priklausanti Kauno vienuoliams – bernardinams. Praūžus dideliems gaisrams Kaune, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Albertas Stanislovas Radvila fundaciniu raštu, patvirtintu Karaliaus Vladislovo IV, pakartojo plytinės priklausomybę bernardinų vienuoliams, paskirdamas Rokakiemyje papildomai naujas žemės valdas. Istorikų tvirtinimu Bernardinų ordino plytinė veikė nuo 1603 m. Rokų apylinkėse, už mylios nuo Kauno miesto prie Pajiesio malūno. Tais laikais pagamintų plytų galima rasti šv. Jurgio bažnyčios ir buvusio vienuolyno mūruose.

1909-1913 m. Rokų plytinė žymima carinės Rusijos imperijos gamyklų sąrašuose, kaip veikianti nuo 1883 m. Tuo metu dirbo 25 darbininkai ir gamino plytų už 12 tūkst. rublių (apie 1 mln. plytų). Rokų plytinė, kaip ir kitos, esančios aplink Kauną, gamino plytas Kauno tvirtovės fortų ir baterijų statybai. Reikia manyti, kad daugiausia jų teko šalia esančiam IV fortui.

Pirmojo pasaulinio karo metu plytinė buvo sugriauta, vėliau atstatyta ir sėkmingai gamino plytas, čerpes, drenažo vamzdžius, tuščiavidurius blokus. Nepaisant  visų negandų, nuolatos aprūpino Kauno ir kitų Lietuvos vietovių statybas šiomis medžiagomis.