+370 686 63977 samylaikc@gmail.com

Etninė kultūra

Kultūros centre etninę kultūrą puoselėja 5 mėgėjų meno kolektyvai:

  • Folkloro ansambliai ,,Samylų senoliai ir vaikaičiai” (Samylų kultūros centre) ir ,,Sedula” (Ilgakiemio laisvalaikio salėje),
  • Liaudiškų šokių grupė ,,Rokai” (Rokų laisvalaikio salėje) ir jungtinis kolektyvas ,,Vija ir Mintinis” (Ilgakiemio laisvalaikio salėje),
  • Tautodailės studija ,,Piliuona” (Taurakiemio laisvalaikio salėje).

 

1956 m. pradėjus statyti Kauno hidroelektrinę ir po 3 metų užtvenkus Nemuną, į aukštesnes vietas buvo iškelta 721 sodyba, 33 kaimai.     

Po Kauno marių vandeniu liko nugriauti namai, išminti takai ir takeliai, o žmogus ir jo suaižytas dvasinis pasaulis, iš gimtojo lizdo dirbtinai perkeltas į kitus, dar šaltus ir neprijaukintus namus, išgyveno krizę. Kūnas ir protas turėjo prisitaikyti prie naujos būties, o širdis vis dar saugoja tai, kuo buvo gyventa.

Tik nedaug užlietųjų teritorijų gyventojų įsikūrė prie dabartinių Kauno marių. Laikas po vieną išsiveda senuosius, ir liko tik keletas, kurie dar prisimena senųjų kaimų praeitį.

Medžiagą apie kaimus, kuriuos paskandino Kauno marios, nuo 1999 metų renka bei apibendrina Kauno rajono Samylų kultūros centro direktorė Jolanta Sidabrienė, meno vadovė Gražina Gutmanienė.

Sukaupta medžiaga bei patys pateikėjai padiktavo būtinybę paskleisti išsaugotas vertybes Samylų bendruomenei.

Vertingiausias žinias pateikė užlietų kaimų gyventojai. Tai Anastazija Belozaraitė-Kučinskienė, gim. 1921 m., Kazimieras Vaičiulevičius, gim. 1907 m. (Šilėnų k.),

Anastazija Litvinskaitė-Vaičiulevičienė, gim. 1924 m. (Naujosios Dvareliškės), JuozasVaičiulevičius,

Anastazija Lagunavičiūtė-Pisarževskienė, gim. 1902 m. (Šilėnų k.) ir kt.

Klausydami, įrašinėdami jų atliekamas dainas, atsiminimus bei įtraukę tuos žmones į savo veiklą,  ekspedicijų nariai įtikino juos, kad jie yra ne tik labai reikalingi, bet ir privalo skleisti senųjų – savo – kaimų kultūrą. Taip gimė naujas ansamblis – „Senolės“. Senolės – tai moterys, kurios gimė, pasak jų, „Marių dugne”. Jos puoselėja buvusias tradicijas, papročius, perteikia, dalinasi palikimu. Taip vyksta tautos kultūros išsaugojimas.

Gretinant Istorijos instituto etnografinės ekspedicijos prieš 55 metų surinktą medžiagą apie šio krašto papročius  su meno vadovių surinkta medžiaga, buvo įsitikinta, kad pateikėjai yra išsaugoję senąsias tradicijas.

Šiuo metu folkloro kolektyvas ,,Senolės” pagausėjo. Į jį prisijungė senoliai ir vaikaičiai, todėl kolektyvo pavadinimas pakito į ,,Samylų senoliai ir vaikaičiai”.

Pagrindinis renginys, skirtas Kauno marių užlietų kaimų tradicijoms išsaugoti ir puoselėti ,,Pėdos marių dugne”, organizuojamas Samylų įlankoje.

TAUTODAILĖS STUDIJA ,,PILIUONA”

Nykstant papročiams,  ir keičiantis tradicijoms labai svarbu  įamžinti tai Liaudies mene. Dar yra išlikusių senų kryžių ir koplytėlių, kurias liaudies menininkas perteikia per aplinką, kurioje ta koplytėlė ar kryžius pastatyti, su meile ir dėmesiu perteikia detales, spalvą.

Labai dažnai tautodailininkai tapo senas liaudies tradicijas, tai Užgavėnes, Vestuves, Jonines, Velykų papročius, Verbų šventę ir kita.

Seni kaimo pastatai nyksta, statosi naujos sodybos, jei ne tautodailininkas, tai kas išsaugos tą apsamanojusį, per dešimtmečius, o gal ir šimtmečius keičiantį spalvas namelį ar seną klėtį.

Šiuolaikiniai dailininkai dažniausiai tapo abstrakcijom, kurios to negali perteikti.

Pro didingą bažnyčių ir dvarų grožį tautodailininkas taip pat nepraeina, jam svarbu tai įamžinti.

Visa tai matydami ir žinodami kiek mažai dailininkų pasuka šiuo keliu, todėl buvo labai svarbu įkurti tautodailės studiją ,,Piliuona”, kuri išsaugotų savo darbuose senąsias tradicijas ir paveldą savo darbuose. Kai kurie senąsias tradicijas mena iš vaikystės, kai kurie iš senelių, ar tėvų pasakojimų, bet visiems tai yra svarbų įamžinti savo tapybos darbuose.

Šiuo metu studijoje dalyvauja nariai iš viso Kauno rajono. Studijai vadovauja Regina Juodžbalienė. Studijos darbai dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose ir pelno aukštus apdovanojimus.

Paraiška Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadui pateikta 2021 m.