ANSAMBLIAI IR STUDIJA
- Folkloro ansamblis ,,Samylų senoliai ir vaikaičiai” (Samylų kultūros centre)
- Folkloro ansamblis ,,Sedula” (Ilgakiemio laisvalaikio salėje),
- Tautodailės studija ,,Piliuona” (Taurakiemio laisvalaikio salėje).
FOLKLORO ANSAMBLIS ,,SAMYLŲ SENOLIAI IR VAIKAIČIAI”
Veiklos pradžia 1999 m.
Vadovė Gražina Gutmanienė.
Kolektyvo meninio lygio kategorija – II kategorija.
Narių skaičius – 12 suaugusiųjų ir 10 vaikų.
Pasiekimai
Mėgėjų meno kolektyvas nuo 2003 m. nuolatinis Dainų švenčių dalyvis, tarptautinių festivalio „Atataria lamzdžiai” dalyvis, koncertuojantis Kauno rajono, Respublikiniuose, tarptautiniuose renginiuose.
2019 m. Tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio „Lauksnos“ dalyvis.
2019 m. „The Malta International Folk Festival“ (Maltos Tarptautinis folkloro festivalis)
2019 m. įtrauktas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kaip „Dainos iš marių dugno. Užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija“ saugotojas.
Šiuo metu parengęs programą, kurioje kartu dalyvauja ir anūkai, kartu dainuoja senąsias lopšines, dainas, mokosi šokti ratelius.
2022 m. dalyvavo festivaliuose tarptautiniuose „Atataria lamzdžiai“, regioniniame festivalyje „Dainuoju mamai“, Kauno rajono folkloro ansamblių šventėje „Rudens daina“, regioniniame adventinių dainų festivalyje „Už girių girių“.
2022 m. kolektyvas įrašė dainas TV laidoms, parengti reportažai.
FOLKLORO ANSAMBLIS ,,SEDULA”
Veiklos pradžia 1986 m.
Vadovė iki 2021 m. Alina Vozgirdienė. Nuo 2022 m. kolektyvui vadovauja Agnė Vodčicienė.
Kolektyvo meninio lygio kategorija – II kategorija.
Narių skaičius – 13 suaugusiųjų
Pasiekimai
Nuo susikūrimo dienos nuolat rengia ekspedicijas po savo krašto apylinkes – Ilgakiemio, Pajiesio, Rašnavos, Pagirių ir kt. kaimus. Visą sukauptą medžiagą naudoja savo repertuaruose. 1986 m. išleido pirmąjį garso įrašą. 2006 m. pirmą vaizdo įrašą, o 2013 m. įrašė tris plokšteles – senovinių romansų, folklorinių dainų ir senovinių giesmių. Koncertuoja Kauno rajono ir respublikiniuose renginiuose, yra visų Kauno rajono ir respublikinių dainų švenčių dalyvis, daugelį metų dalyvavo respublikiniuose festivaliuose „Skamba skamba kankliai“, „ Atataria lamzdziai“, „Baltica-2011″. Koncertavo Latvijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Italijoje. 2019 m. kolektyvas išleido į aukso fondą įtrauktą kompaktinę plokštelę „Užaugau pas tėvelį”.
TAUTODAILĖS STUDIJA ,,PILIUONA”
Veiklos pradžia 1997 m.
Vadovė Regina Juodžbalienė.
Narių skaičius – virš 40 narių.
Pasiekimai:
Visi studijos nariai yra Lietuvos Tautodailininkų sąjungos nariai.
Šiuo metu studijoje dalyvauja nariai iš viso Kauno rajono. Studijos darbai dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose ir pelno aukštus apdovanojimus.
Nykstant papročiams ir keičiantis tradicijoms labai svarbu įamžinti tai Liaudies mene. Dar yra išlikusių senų kryžių ir koplytėlių, kurias liaudies menininkas perteikia per aplinką, kurioje ta koplytėlė ar kryžius pastatyti, su meile ir dėmesiu perteikia detales, spalvą. Labai dažnai tautodailininkai tapo senas liaudies tradicijas, tai Užgavėnes, Vestuves, Jonines, Velykų papročius, Verbų šventę ir kita. Seni kaimo pastatai nyksta, statosi naujos sodybos, jei ne tautodailininkas, tai kas išsaugos tą apsamanojusį, per dešimtmečius, o gal ir šimtmečius keičiantį spalvas namelį ar seną klėtį. Šiuolaikiniai dailininkai dažniausiai tapo abstrakcijom, kurios to negali perteikti. Pro didingą bažnyčių ir dvarų grožį tautodailininkas taip pat nepraeina, jam svarbu tai įamžinti.
Visa tai matydami ir žinodami kiek mažai dailininkų pasuka šiuo keliu, todėl buvo labai svarbu įkurti tautodailės studiją ,,Piliuona”, kuri išsaugotų savo darbuose senąsias tradicijas ir paveldą savo darbuose. Kai kurie senąsias tradicijas mena iš vaikystės, kai kurie iš senelių, ar tėvų pasakojimų, bet visiems tai yra svarbų įamžinti savo tapybos darbuose.
Paraiška Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadui pateikta 2021 m.
TRADICINIAI RENGINIAI
Kauno marių užlietų kaimų tradicijoms išsaugoti ir puoselėti ,,Pėdos marių dugne”, organizuojamas Samylų įlankoje Rugpjūčio mėn. paskutinį savaitgalį.
Rasų šventė ,,Žolynų ratas”, organizuojama Birželio mėn. Samylų seniūnijoje Vaišvydavos k.
EDUKACIJOS
1. Edukacinė valanda ,,Duonutės kelias“
Trukmė 1 val.
Skirta įvairaus amžiaus žmonėms, šeimoms. Veda etnokultūros mokyklėlės ir folkloro ansamblio ,,Samylų senoliai“ vadovė Gražina Gutmanienė.
2. Vytelių pynimo edukacija
Trukmė: 1,5 val.
Edukatorė Agnė Vodčicienė
Edukacinė programa yra pritaikyta visoms amžiaus grupėms.Dalyviai turės galimybę susipažinti su senuoju amatu – pynimu, prisiliesti prie ekologiškai švarių gamtinių medžiagų. Edukacijos metu pateikiama naudinga informacija apie karklų auginimą ir jų savybes, supažindinama su vytelių pynimui reikalingais įrankiais. Pristatant amatą naudojama vaizdinė medžiaga, pateikiami pavyzdiniai pinti gaminiai bei jų nuotraukos. Kiekvienas dalyvis edukacijos metu, pagal savo sugebėjimus, turės galimybę pats nusipinti po nedidelį suvenyrinį darbelį (gėlę, žvaigždutę, Kalėdinį žaisliuką, padėkliuką ir kt.).
3. Edukacinių užsiėmimų ciklas ,,Stebuklingas popieriaus karpinių pasaulis su liaudies daina“
Trukmė 24 paskaitos po 4 val.
Edukatorė tautodailininkė Giedrė Balandytė Kazokienė. Edukacija skirta nuo 10 iki 90 metų. Užsiėmimų metu pristatomas karpinių pasaulis, popieriaus galimybės. Sezoniškai, pagal metų laikus, tradicines šventes, skirtingas tematikas nusipiešiami, karpomi ir pjaustomi įvairaus formato karpiniai. Darbo metu, pristačius temines liaudies dainas, kartu yra dainuojama.
4. Edukacinių užsiėmimų ciklas ,,Riešinių nėrimas“
Trukmė 4 paskaitos po 3 val.
Edukatorė tautodailininkė Regina Juodžbalienė. Edukacija skirta nuo 14 iki 90 metų. Edukacijos metu pristatoma riešinių mezgimo istorija ir teorija. Riešinių mezgimui naudojame vilnonius siūlus ir biserio karoliukus.
5. Edukacinis užsiėmimas ,,Metalų kalinėjimas. Papuošalo gamyba“
Trukmė 4 val.
Edukatorė tautodailininkė Regina Juodžbalienė. Edukacija skirta nuo 10 iki 90 metų. Edukacijos metu, nusipiešus eskizus iš vario ir žalvario plokštelių yra gaminami kaklo papuošalai.
NEMATERIALAUS KULTŪROS PAVELDO VERTYBIŲ SĄVADAS
1956 m. pradėjus statyti Kauno hidroelektrinę ir po 3 metų užtvenkus Nemuną, į aukštesnes vietas buvo iškelta 721 sodyba, 33 kaimai.
Po Kauno marių vandeniu liko nugriauti namai, išminti takai ir takeliai, o žmogus ir jo suaižytas dvasinis pasaulis, iš gimtojo lizdo dirbtinai perkeltas į kitus, dar šaltus ir neprijaukintus namus, išgyveno krizę. Kūnas ir protas turėjo prisitaikyti prie naujos būties, o širdis vis dar saugoja tai, kuo buvo gyventa.
Tik nedaug užlietųjų teritorijų gyventojų įsikūrė prie dabartinių Kauno marių. Laikas po vieną išsiveda senuosius, ir liko tik keletas, kurie dar prisimena senųjų kaimų praeitį.
Medžiagą apie kaimus, kuriuos paskandino Kauno marios, nuo 1999 metų renka bei apibendrina Kauno rajono Samylų kultūros centro direktorė Jolanta Sidabrienė, meno vadovė Gražina Gutmanienė.
Sukaupta medžiaga bei patys pateikėjai padiktavo būtinybę paskleisti išsaugotas vertybes Samylų bendruomenei.
Vertingiausias žinias pateikė užlietų kaimų gyventojai. Tai Anastazija Belozaraitė-Kučinskienė, gim. 1921 m., Kazimieras Vaičiulevičius, gim. 1907 m. (Šilėnų k.),
Anastazija Litvinskaitė-Vaičiulevičienė, gim. 1924 m. (Naujosios Dvareliškės), JuozasVaičiulevičius,
Anastazija Lagunavičiūtė-Pisarževskienė, gim. 1902 m. (Šilėnų k.) ir kt.
Klausydami, įrašinėdami jų atliekamas dainas, atsiminimus bei įtraukę tuos žmones į savo veiklą, ekspedicijų nariai įtikino juos, kad jie yra ne tik labai reikalingi, bet ir privalo skleisti senųjų – savo – kaimų kultūrą. Taip gimė naujas ansamblis – „Senolės“. Senolės – tai moterys, kurios gimė, pasak jų, „Marių dugne”. Jos puoselėja buvusias tradicijas, papročius, perteikia, dalinasi palikimu. Taip vyksta tautos kultūros išsaugojimas.
Gretinant Istorijos instituto etnografinės ekspedicijos prieš 55 metų surinktą medžiagą apie šio krašto papročius su meno vadovių surinkta medžiaga, buvo įsitikinta, kad pateikėjai yra išsaugoję senąsias tradicijas.
Šiuo metu folkloro kolektyvas ,,Senolės” pagausėjo. Į jį prisijungė senoliai ir vaikaičiai, todėl kolektyvo pavadinimas pakito į ,,Samylų senoliai ir vaikaičiai”.
