Ne už kalnų ryškiausia pavasario šventė – šv. Velykos…
Kiaušinis – pavasario, atgimimo gerumo simbolis, visuomet turėjęs magiškos galios. Per pavasario šventes (Jurgines, Sekmines) kiaušinius dažė ir margino beveik visos senojo pasaulio viduramžių tautos. XIX a. pabaigoje margučiai būdavo marginti vašku. Jau ankstyvojo XX a. pradžioje kiaušiniai dažyti ne tik natūraliai, bet ir cheminiais dažais. Kiaušinius dažydavo tik Didįjį Šeštadienį. Juos vadindavo Velykiais. Raštus ant pašildyto kiaušinio išrašydavo ištirpintu vašku mediniu pagaliuku ar smeigtuko galvute. Svarbiausi marginimo elementai – taškai ir į vieną galą plonėjantys, rūtos lapelius primenantys brūkšneliai. Iš šių dviejų elementų sudėliojami įvairių įvairiausi raštai: rūtų šakelės, saulutės, žvaigždutės, kryžmos, žalčiukai, kurie tarp savęs sujungiami taškais ir vingeliais.
Kviečiame artėjant šventėms kartu su Taurakiemio edukatoria Giedre Balandyte – Kazokiene pabandyti iš naujo atrasti marginimą vašku: https://www.facebook.com/taurakiemio.kultura/videos/901896510645625
