2025-01-14

XXa. pradžia, lietuvių emigrantų šeima AmerikojeSunku pasakyti kas skrieja labiau laikas ar mes. Tačiau aišku, kad sustoti nei laikas, nei žmogus negali. Galime tik įprasminti tai ką laiko tėkmė mums atneša. Nes kol istorija neparašyta, ji tirpsta išeinančiųjų lūpose, nusinešdama faktus, tiesas ir skausmą.

Tautiška giesme suskambusi sausio 12 d. popietė Samyluose buvo tikrai ypatinga. Geresnio būdo įprasminti 1991m. Sausio 13-osios įvykius šį kartą nesuradau. Susitikome Samylų kultūros centre kelionei laiku: keliavome daugiau nei per 300 metų. Atsispyrėme nuo 1783m., nors dar anksčiau buvusi istorija taip pat užrašyta tik be skaičių, susieta su sielininku atplaukusiu iš Prūsijos ir pasilikusiu Pakalniškių kaime prie dabartinių Žiegždrių. Lektorius Valdas Mickevičius pristatė devynis metus trukusį ir besitęsiantį tyrimą apie savo giminę ir jos ištakas bei atskleidė kodėl to reikia.

„Žmogau, kad gimtum Tu reikėjo: 2 tėvų, 4 senelių, 8 prosenelių, 16 proprosenelių, 32 pro pro prosenelių, 64 pro pro pro prosenelių, 128 prosenelių ir prosenelių ir taip iki 2048 prosenelių-prosenelių-prosenelių-prosenelių ir t.t.  Vien paskutinėms 11-kai kartų, turėjo būti 4094 protėvių. Jų dėka Tu gali būti čia ir šiandien. Jie turėjo gyventi 300 metų prieš Tau gimstant. Pagalvok akimirką… Kiek kovų, kiek karų, kiek alkio, kiek sunkumų? Bet ir… Kiek meilės, kiek jausmų, kiek džiaugsmo, kiek vilties, kiek stiprybės? Tu egzistuoji dėka tų, kurie gyveno prieš tave. Būk dėkingas visiems protėviams, be jų Tu negalėtum sužinoti kas yra Gyvenimas. Štai kodėl atmintis tokia svarbi. Todėl šiandien Tu kuri savo istoriją ir pradedi ateinančių kartų gyvenimą.“

Klausydami gerb. Valdo Mickevičiaus ne tik daug  sužinojome, bet ir šiurpuliukais perleidome per kūną istorijas iš pirmojo ir antrojo pasaulinio karo, nuklydome į Sibirą, Ameriką, Latviją ir patyrėme jautrius susitikimus… Prisilietėme prie jautraus 16-ka vaikų turėjusios šeimos gyvenimo. Peržvelgėme seniausias protėvių nuotraukas, jų juodai balti vaizdiniai – tikras, nesumeluotas gyvenimas. Ar mūsų spalvotas geresnis?

 Apkabinome daug metų nesutiktus artimuosius, o kažkas tik dabar sužinojo, kad turi kraujo ryšį su šia gimine, kurią jungia bendra pavardė ir kraujas. Beje pavardė, besikeičiant valdžioms ir santvarkoms buvo ne kartą apvogta: neteko brūkšnelio nuo raidės ū,  tačiau ryšio tai nepaliečia.

 Sugužėjusius į Samylų kultūros centro salę apdovanojome ir muzika – akordeonu grojo jauniausios kartos atstovas Gabrielius Gužys. Tiesa akordeonu giminėje grojo dar kelios kartos iki jo. Lektoriaus tyrimai ir įvairiasluoksnės įžvalgos daugiau nei dvi valandas artino kiekvieną prie savęs, vis grįždamas į Sausio 13-ąją… Kokia svarbi ši data ir visos kitos datos, vedę mus į laisvą Lietuvą ir gyvenimą joje.

Raginame visus dar kartelį atverti savo nuotraukų albumus ir pamėginti sužinoti daugiau, kad ateinančioms kartoms paliktume tai, kas tikrai svarbu. Sakoma, kad žmogus, nežinantis savo šaknų, negali kurti ir ateities.

Daugiau nuotraukų: https://www.facebook.com/samylukc/posts/pfbid0Y…

Asmeninio V. Mickevičiaus archyvo nuotraukos

Teksto autorė L. Kalėdaitė