![Kauno rajono Samylų kultūros centras nuotrauka.](https://scontent.fvno5-1.fna.fbcdn.net/v/t1.0-9/93788361_2474455582656271_1361701247844876288_n.jpg?_nc_cat=111&_nc_sid=19369f&_nc_ohc=MEmGtQO8HKIAX_G6fNh&_nc_ht=scontent.fvno5-1.fna&oh=4e65bbb53767a58c6c780b5c5489f8c7&oe=5EC11973)
Įvairių tautų kosmogoniniuose mituose aiškinama, kad pasaulis atsirado iš stebuklingo paukščio kiaušinio.
Vaikų Velykėlių (Atvelykio) metu dažomi kiaušiniai. Ankščiau margindami kiaušinį dažniausiai dalindavę jį ornamento juosta pusiau: viršuje dangus, dienos saulė, o apačioje – požemio marios, kuriomis saulė kiekvieną naktį laiveliu plaukia į rytus. Juosta dažniausiai susidėdavo iš paukščio pėdučių ar spinduliukų, pusapskritimių – matyti tekančios ir besileidžiančios saulės simboliai. Per ilgus šimtmečius užsimiršo pirmapradė ženklo ar ornamento prasmė, bet margintojas puikiausiai prisimena ir atkartoja tai, ką matęs vaikystėje.
Anksčiau, sekmadienį, vaikai sudėję į krepšį gražiausius savo margučius skubėdavo pas savo krikštatėvius pasveikinti. Mažiausieji didingai sakydavo: „Aš mažas bernelis, kaip grikių pedelis, aš nemoku arti, nei senelio pjauti, tik moku dainuoti, namelius pralinksminti. Aleliuja! Aleliuja! Amen.”
Kūrybingų Vaikų Velykėlių!
(Nuotrauka iš archyvo)